| |
1895 metų gruodžio pradžioje mechanikas Vaclavas Laurinas (Václav Laurin) ir knygų pardavėjas Vaclavas Klementas (Václav Klement), abu dviračių entuziastai, pradėjo gaminti originalaus dizaino dviračius, patriotiškai pavadintus „Slavia”, atsižvelgiant į 19 amžiaus pabaigoje vyravusią nacionalistinę atmosferą. Po kelių metų, 1899-aisiais, įmonė „Laurin & Klement Co” pradėjo gaminti motociklus, kurie greitai išpopuliarėjo ir iškovojo pergales keliose lenktynėse. Po pradinių eksperimentų naujo amžiaus pradžioje, nuo 1905 metų, nuo motociklų palaipsniui buvo pereita prie automobilių.
|
|
Kaip ir motociklai, pirmasis „Laurin & Klement“ automobilis „Voiturette A“ sulaukė didžiulės sėkmės ir vėliau tapo Čekijos automobilių klasikos prototipu. Jis padėjo įmonei greitai užimti stabilią padėtį besivystančioje tarptautinėje automobilių rinkoje ir pradėti plataus masto veiklą. Gamybos apimtys augo ir greitai viršijo privačios įmonės potencialą, tad 1907 metais jos steigėjai reorganizavo įmonę į akcinę bendrovę. Škodos veiklos tarptautinis aspektas darėsi vis svarbesnis. Gamyba nuolat plėtėsi, ir nuo 1914 metų Škoda įsitraukė į gamybą ginkluotosioms pajėgoms.
Dėl šalies ekonominės situacijos trečiajame dešimtmetyje tapo būtina įkurti bendrą įmonę su stipriu pramonės partneriu, siekiant sustiprinti ir modernizuoti bendrovę, kuri tuo metu gamino įvairių tipų keleivinius automobilius, sunkvežimius, autobusus, lėktuvų variklius ir žemės ūkio mašinas. 1925 metais bendrovė susijungė su „Pilsen Škoda Co.“, ir tai reiškė „Laurin & Klement“prekės ženklo pabaigą. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje automobilių verslas vėl buvo reorganizuotas į atskirą Škodos grupei priklausančią akcinę bendrovę „Automobile Industry Co.“ (ASAP). Po krizės kompanijai pavyko pasiekti persilaužimą su modeliu „Škoda Popular“.
1939-1945 metais trukusios Vokietijos okupacijos metu kompanija gerokai nukentėjo, nes buvo integruota į Vokietijos imperijos pramonės struktūrą. Civilinės gamybos apimtys iš karto buvo apribotos, ir visa gamyba vyko Vokietijos reikmėms.
Karui pasibaigus, prasidėjo plataus masto nacionalizacija, ir 1946 metais kompanija tapo valstybine įmone AZNP. Tuometinių politinių ir ekonominių permainų eigoje ji įgijo keleivinių automobilių gamybos monopolį.
Tradiciniai gamybos procesai ir praeities sėkmė padėjo Čekoslovakijos ekonomikai socialistiniu laikotarpiu keletą dešimtmečių išsaugoti gana gerus standartus, nepaisant pokyčių, kuriuos lėmė planinė ekonomika ir pernelyg sparti plėtra. Šie standartai nublanko tik baigiantis septintajam dešimtmečiui, kai Vakarų pasaulyje atsirado naujos technologijos. Aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo ilgalaikė ekonomikos stagnacija, kuri paveikė ir Mladá Boleslav automobilių gamyklą, nepaisant to, kad įmonė buvo lyderė Rytų Europos rinkoje. Gamyba vėl ėmė augti tik nuo 1987 metų, kai buvo pradėta gaminti „Škoda Favorit“ modelių serija.
Po politinių permainų 1989 metais, susiklosčius naujoms rinkos ekonomikos sąlygoms, Čekoslovakijos Respublikos vyriausybė ir Škodos vadovybė pradėjo ieškoti stipraus užsienio partnerio, kurio patirtis ir investicijos būtų galėjusios užtikrinti ilgalaikį tarptautinį kompanijos konkurencingumą. 1990 metais vyriausybė nusprendė bendradarbiauti su Vokietijos Volkswagen grupe. 1991 m. balandžio 16 d. pradėjo veikti Škodos ir Volkswagen bendra įmonė pavadinimu „Škoda, automobilová a.s.“ ir Škoda tapo ketvirtuoju Volkswagen grupės prekės ženklu šalia VW, AUDI ir SEAT.
|
|